- sargauti
- sargáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr. NdŽ; LL240 dirbti sargu, prižiūrėtoju: Visą savo gyvenimą šis keistuolis sargauja E.Miež. Iš pradžių sargãvo, gatves šlavė, paskiau insitaisė geriau Vdn. Sargáuju kiaulidėj: sėdžiu par naktį, kartais ir nusnundu Št. Jis neina kolūkin, jis sargáuna Vlk. Vasarą i rudenį sode sargavaũ Žal. ║ budėti: Angelams savo liepė tavę lankaut, kur tiktai žengsi, įsakė jiems sargaut KN80. | prk.: Pavargusiai gamtai ilsėtis ramu po priedanga melsvo dangaus: žvaigždžių milijonai žydru margumu iš aukšto ant jos besargaus Mair.
Dictionary of the Lithuanian Language.